taisyti


taisyti
taisýti, taĩso, taĩsė K, Š, Rtr, FrnW, ; H161, R, , Sut, I, L 1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas taĩso – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, taĩsė Yl. Vyras mašinas taĩsė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisaĩ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netaĩso Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį taĩso, taisýdams graudžiai verkia. O tegu taĩsai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514. ^ Ka kriaučius taĩsė plūgą, ta jau nearsi Rd. | refl. tr., intr. R288, 385, Sut, Š: Ana taĩsės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus . Keliai buvo taĩsomi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai taĩsomi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk. | Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24. | impers.: Sninga, šąla – taĩso [žiemos] kelią Ėr. | refl.: Keliai taĩsosi NdŽ.daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, taĩsė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą taĩsęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar taĩso itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus taĩso Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie taĩsė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N. ^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt. | refl. tr.: Žvirblis taĩsos lopos trinyčius NdŽ. 2. tr. Rtr, 83, L, šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta . Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub. | Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Taĩso visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau taĩso lietuviškai Šll. Taĩso žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ. 3. tr. , gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą taĩso Krš. Taĩso sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą taĩso Ps. Taĩsė vaiką šitą, taĩsė kalbą Drsk. Pasoga viską taĩso, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką . Taisýti šlovę NdŽ. Taĩsantis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123. | refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans taĩsos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netaĩsos, vaistų nebėr Grd. Taĩsos nervai, taĩsos apetitas Kp. Man po truputį taĩsosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena taĩsosi 1.daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne taĩso Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149. | refl. P: Pasižada pasitaisyt, taĩsosi Dg. 4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai taĩso Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk. | refl.: Po pupų žemė irgi gerai taĩsos Imb. 5. tr. , NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten taĩso [pasiutimą] Upn. | refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis taĩso: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė taĩso KzR. Taĩsė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.refl. R, , N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai taĩsose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau taĩsosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu taĩsos Vkš. Kas taĩsės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei taĩsos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos taĩsosi Kt. | prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius taĩsė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš. 6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestaĩso Dglš. Kad vyras taĩsos, žmona gera Ml. 7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį taĩsė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr). | Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št. | refl. tr.: Rūpestingai taĩsėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana taĩso Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk. 8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).refl. I203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų taĩsos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap taĩsėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns. 9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal taĩsė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės taĩsotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin taĩso rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] 591.Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas taĩso, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ. 10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana taĩso grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau taĩso tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir taĩso Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė taĩso tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt. 11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges taĩso trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel. 12. tr. Š, J.Jabl(Skp), , NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas taĩso, tai čebatus siuva Dglš.Š, Ser dėti į rėmus, rėminti. 13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė taĩsė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz). ^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR. | refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės taĩsosi i gula Rm. 14. tr. L, Rtr, , NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Taĩsomasis kambarys ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515. | refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš. ^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir taĩsės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku .aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė taĩsė Krp. ^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą taĩso (adata) Slk.dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781. 15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai taĩso baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas taĩso Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem. | refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Taĩsos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys taĩsos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž). 16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – taĩso senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą taĩso Gs. Plaukai [bernioką] taĩso: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas taĩso žmogų Dbk. Šitie du kvietkai taĩso kapą – viskas sudžiūvę Ktk. ^ Vidus viršų taĩso (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų taĩso NdŽ. Jauną mergą taĩso zūbai, seną mergą taĩso rūbai An. 17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas taĩso Dgp. Algelis vainiką betaĩsąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N. | prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso . | impers.: Žiemą taĩso – sninga Ds. ^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš). | refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.Gsč, Ant tiesti (kelią): Taĩso kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisaĩ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik taĩso ir taĩso Gdr. Kiaulė taĩso migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau taĩso voverytė gūžtą – vaikus turės Svn. | refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo taĩsos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp. | prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, taĩsom gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius taĩso LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb. | refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę taĩso, ir teip gražiai dera A.Baran. 18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir taĩsė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš. | Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka taĩso kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N. | refl. tr.: Taĩsėmės taĩsėmės tas triobas i daba da tebsitaĩsom Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau taĩsosi melnyčią MitII249(S.Dauk).Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt. | refl. tr.: Ka tas trobas taĩsės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr. 19. tr. , Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a taĩso? Šd. Viską pasisėjot? I darželį taĩsėt? Trk. Jis gerą sodą taĩsė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisìs gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn. | refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netaĩsomos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg. ^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisaĩs ant šimto metų Bsg. 20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos taĩso valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms taĩso Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i taĩsiusi [lydekas] . I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Taĩsėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtaĩso, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug taĩsė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo taĩsomys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas taĩsom an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis taĩsąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) taĩsom Rsn. Tokia mada – taĩsom tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5. ^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn). | refl. tr., intr. , Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar taĩsės bul'bų su taukais Skp.gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą taĩso? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln). 21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Taĩso taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams taĩso kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, taĩsė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – taĩsė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.elgtis: Taĩso taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš. | refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitaĩsė kaip reik Skr.refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais taĩsėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai taĩsos Krš. Taĩsos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš. ^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln. 22. tr. K, NdŽ, išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus taĩso tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus taĩsant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus taĩso (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip taĩso, bjauroja Jnšk. 23. tr. SD190, M, , ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai taĩso savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir taĩso gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40. | refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, , LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis taĩsos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai taĩsės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti taĩsos piršlį karti Trš. Ans jau taĩsės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) taĩsomos Plt. Sako, anie jau taĩsos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisaĩsi vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros taĩsos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14. ^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Taĩsos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas taĩsose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) taĩsos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, taĩsotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis taĩsos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, taĩsos apgaut Žg. Ji čia prisituri, taĩsos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo taĩsiusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš. | Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau taĩsos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad taĩsos aušti, tol nešerkias Užv. Taĩsės taĩsės tris dienas, ir lyja Ėr. Taĩsos taĩsos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau taĩsos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema taĩsosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau taĩsos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas taĩsės būti, kad gimiau Lk. Jau taĩsos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų taĩsos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Taĩsos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis taĩsantisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589. | Jau taĩsos užsakai, reikia poterius atbūt Btg. 24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisaĩ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7. | refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas taĩso Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl. ^ Bėda kojas taĩso Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292. ║ derinti: Jau striūnas taĩso (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, 457. 25. tr. , NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai taĩso šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk. 26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę taĩsė, dar aš mažas buvau (d.) Žž. | refl. tr.: Taĩsosi žemę morkom [sėti] Ėr. 27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai taĩsė . Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos taĩsė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl. | refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą taĩsos Žr.parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad taĩso drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo . | refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebžìnos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą taĩsos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk. | prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb. 28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – taĩsėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Taĩso piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau taĩsė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, taĩsė taĩsė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr. 29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Taĩso vaiką į darželį – eis į darbą Krš. | refl. Ser. 30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes taĩsė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus taĩsė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko taĩso veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių taĩsot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisìs, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč. | refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei taĩsos kožnas vienas Kv. 31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę taĩso Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį taĩsė Slnt. Smiltynėj gegužines taĩso Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti . Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės . | Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2. 32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie taĩsės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr. 33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455. 34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir taĩso Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, taĩso ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79. 35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), taĩso tik į akį kąsti! Vgr. | refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts. 36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o taĩsos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans taĩsos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos taĩsos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek taĩsos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano taĩsiusys Šll. | Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš. 37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys taĩsos?! Krš. Ka jau koki sklirozė taĩsos, anie nepagydo Trk. Jau anam taĩsos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl. 38. tr., intr. , NdŽ šnek. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i taĩso gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis taĩso tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas taĩso virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad taĩso, net ausys lepsi Sv. 39. tr. šnek. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis taĩso [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr. 40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur taĩso Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs taĩso Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame taĩsos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kaĩp Diẽvas taĩsė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kaĩp Diẽvas taĩsė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną taĩso Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys taĩso kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, taĩsai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę taĩso: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą taĩsė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9b.
×prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj).
×striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė taĩso strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtaĩso Trk.
\ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • taisyti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda pasirinktą objektą atverti taisymui. pavyzdys( iai) taisyti adresato įrašą, taisyti filtrą, taisyti koordinačių ašių pavadinimus, taisyti ryšio aprašą, taisyti žurnalo įrašą. atitikmenys: angl.… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • taisyti — taisýti vksm. Màno automobi̇̀lį jau rei̇̃kia taisýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • taisyti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Pašalinti, įterpti, pakeisti kitu rašmenį, žodį, sakinį ar kitokį dokumento ar duomenų komponentą. atitikmenys: angl. edit …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • edit — taisyti statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda pasirinktą objektą atverti taisymui. pavyzdys( iai) taisyti adresato įrašą, taisyti filtrą, taisyti koordinačių ašių pavadinimus, taisyti ryšio aprašą, taisyti žurnalo įrašą. atitikmenys:… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • edit — taisyti statusas T sritis informatika apibrėžtis Pašalinti, įterpti, pakeisti kitu rašmenį, žodį, sakinį ar kitokį dokumento ar duomenų komponentą. atitikmenys: angl. edit …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • taisymas — taĩsymas sm. (1) KI208, I, Rtr, KŽ; SD290,455, Sut, N, M, L, LL205 → taisyti: 1. M.Valanč, Rtr, NdŽ, FrnW, Dbk Nusipirko namą, tik taĩsymo daug reikia Jrb. Armonikus taisydavo – daug te uždirbs in armonikų taĩsymo! Žl. Šiame kelyje aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taisinėti — taisinėti, ėja, ėjo K; N iter. dem. taisyti: 1. Rtr, KŽ, FrnW Tu taisinėk, kurpinėk sau J. Namus mano viduj taisinėjau I. Įprato dirbti, nebreikėjo taisinėti [dirbinių] Ms. Taisinė[ja], kalinė[ja] mašinikę Krš. | refl. tr., intr. Ser: Žmonės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taisydinti — ( yti), ina, ino K, NdŽ 1. N, I, KŽ cur. taisyti 1: Taisydink pagedusius ratus, dziegorių, duris, batus J. Jupinčius taisydintinas J. Eičiau pas brolelį taisydyt grėblelį KlvD22. | refl. tr. Ser, NdŽ. 2. cur. taisyti 13: Ak, kas taisydys man… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • editing — redagavimas statusas T sritis informatika apibrėžtis Teksto, rengiamo spaudai arba įrašui, tikrinimas ir taisymas. Vartojamas labiau tada, kai kalbama apie kalbos specialisto (redaktoriaus) atliekamus teksto kalbos, ypač stiliaus, taisymo… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • redagavimas — statusas T sritis informatika apibrėžtis Teksto, rengiamo spaudai arba įrašui, tikrinimas ir taisymas. Vartojamas labiau tada, kai kalbama apie kalbos specialisto (redaktoriaus) atliekamus teksto kalbos, ypač stiliaus, taisymo veiksmus.… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas